- atskraba
- atskrabà sf. (3b) 1. Grg skiautė, pakraštys, atrėža, likutis: Turiu siūdinti penkerius kailinius – pamanyk, kiek tai būs atskrabų̃! Kv. Geriausią žemę išdalijo kitims, man bepaliko ãtskrabos Pgr. 2. atlauža, atskilusi ko dalis: Gerų medžių nebeliko, o vien tik ãtskrabos Up. Atskrabų̃ parankiok, užteks pakūrenti Ll. | Visims darbininkams padalijo po duonos ãtskrabą Krtv.
Dictionary of the Lithuanian Language.